Vis grįžtu ir grįžtu iš to pačio šaltinio vandens atsigerti,
Nors ir gomurį graužia garstyčių grūdai, bet vėl šaukštas
Medaus jį pasaldo. Iš šaltos jo versmės šaltą gurkšnį
Geriu, nors jau peršti gerklė, vėl medum ją tepu.
Vėl grįžtu ir grįžtu, vėlei vėjas šiaurys akis graužia.
Aprasoję jurginų žiedai šaltą miglą vėl geria iš rudenio
Saujos. Šaltas žvilgsnis pabalusių kiemo tvorų ir
Ąsotis sukiuręs pamautas. Jau išskrido gandrai,
Tuščias lizdas tik styro liūdnai, tik pašauk, aš ir vėlei einu,
Vėl skrendu tarsi paukštis į šiltus kraštus,
Vėl bandau skrydžio aukštį.
2016-07-25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-02-06 15:16:58
Jūsų šaukštas medaus - atgaiva sielai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-05 18:59:18
tas šaukštas medaus puikus įvaizdis, verčiantis patikėti...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-05 16:07:08
Skausmingos pajautos, sopus sparnų kėlimas, graudumą keliantis senos sodybos vaizdas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-05 12:53:03
Visada verta. Bandyti :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-05 11:56:02
Poetė trokšta, jaučia, myli, išgyvena,todėl kenčia ir viliasi...