Vis grįžtu ir grįžtu iš to pačio šaltinio vandens atsigerti,
Nors ir gomurį graužia garstyčių grūdai, bet vėl šaukštas
Medaus jį pasaldo. Iš šaltos jo versmės šaltą gurkšnį
Geriu, nors jau peršti gerklė, vėl medum ją tepu.
Vėl grįžtu ir grįžtu, vėlei vėjas šiaurys akis graužia.
Aprasoję  jurginų žiedai šaltą miglą vėl geria iš rudenio
Saujos. Šaltas žvilgsnis pabalusių kiemo tvorų ir 
Ąsotis sukiuręs pamautas. Jau išskrido gandrai,
Tuščias lizdas tik styro liūdnai, tik pašauk, aš ir vėlei einu,
Vėl skrendu tarsi paukštis į šiltus kraštus,  
Vėl bandau skrydžio aukštį.

2016-07-25