Kaip nutolom, o kaip mes nutolom!
Atsisėsiu. Tiek vietos ant suolo...
O kadaise vos tilpom, mielieji,
Bet kas metai čia vietos daugėja.
Vis po vieną nuo suolo pakyla –
Mes nustembam, paliūdim, patylim.
Dar pasižadam, ašarą braukiam,
Bet ilgėjančio suolo – nelaukiam.
Juk daugiau nieko kito nelieka –
Būti indais, kurie susisiekia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-05 19:17:38
labai giliai užkabinote, man iki ašarų...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-05 11:03:03
Elegiškos eilės, atskleidžiančios gyvenimišką tikrovę.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-05 10:06:37
Juk daugiau nieko kito nelieka - būti indais, kurie susisiekia...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-04 17:56:20
Labai puikūs žodžiai, taikli mintis...