Kaip nutolom, o kaip mes nutolom!
Atsisėsiu. Tiek vietos ant suolo...
O kadaise vos tilpom, mielieji,
Bet kas metai čia vietos daugėja.
Vis po vieną nuo suolo pakyla –
Mes nustembam, paliūdim, patylim.
Dar pasižadam, ašarą braukiam,
Bet ilgėjančio suolo – nelaukiam.
Juk daugiau nieko kito nelieka –
Būti indais, kurie susisiekia...