Iš mano sielos veržias skaudančiais sparnais drugeliai,
Lašnoja geidžiami jų vieton ilgesingi žodžiai –
Jie glaudžiasi širdy, bet lūpų nematau, tad gelia...
Iš troškulio pamišusi svaigiai, jas gerčiau godžiai...
Tu gyveni many – ne vienišoj, akloj vienatvėj,
Plazdėjimą sparnų juntu, drugiams tavęs link skrendant...
Sutik, meldžiu, pavargusius, priglauski savo gatvėj –
Lai mūsų ilgesiai juodoj nakty viens kitą randa...
Gelmė
2018-02-04 12:24:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-02-05 14:25:59
Gera skaityti :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-05 12:58:50
Pritariu abiems komentarams.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-05 12:56:23
... ir net labai.