Iš mano sielos veržias skaudančiais sparnais drugeliai,
Lašnoja geidžiami jų vieton ilgesingi žodžiai –
Jie glaudžiasi širdy, bet lūpų nematau, tad gelia...
Iš troškulio pamišusi svaigiai, jas gerčiau godžiai...

Tu gyveni many – ne vienišoj, akloj vienatvėj,
Plazdėjimą sparnų juntu, drugiams tavęs link skrendant...
Sutik, meldžiu, pavargusius, priglauski savo gatvėj –
Lai mūsų ilgesiai juodoj nakty viens kitą randa...