Kažkas gal iš jaunystės,
O gal iš dar toliau
Nematomas sugrįžta,
Ko nebelaukiau jau.
Ir ką buvau pamiršęs,
Palaidojęs seniai,
O jis lyg Dievo pirštas
Grūmoja iš tenai.
Ir priekaištus man žeria,
Net nežinau už ką,
Lyg piktas ir negeras
Aš ligi šiol esąs.
Man niekam jo nereikia,
Jo nieko neprašau,
Nors kartais gal ir keikiau
Jį kažkada seniau.
Tad kam reikėjo grįžti,
Kai atskaudėjo jau,
Iš tolimos jaunystės,
O gal iš dar toliau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2018-02-15 12:05:52
Mysliu, kad tai sąžinė. Ji kartais būna labai priekabi
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-05 09:43:43
Nors tikrai nesu tas svečias, nes niekas tolimoje jaunystėje manęs nemylėjo, bet aš užtarsiu Jūsų svečią. Visų pirma nežinomi likimo vingiai, kur būtų nubloškę, nežinia. Gal būtumėte dar labiau jį keikę, jeigu būtų likimas pasisukęs kitaip. Antra: yra toks posakis: "Bet koks svečias - džiaugsmas į namus".
O eilės yra gyvenimiškos ir man labai patiko.