Kažkas gal iš jaunystės,
O gal iš dar toliau
Nematomas sugrįžta,
Ko nebelaukiau jau.

Ir ką buvau pamiršęs,
Palaidojęs seniai,
O jis lyg Dievo pirštas
Grūmoja iš tenai.

Ir priekaištus man žeria,
Net nežinau už ką,
Lyg piktas ir negeras
Aš ligi šiol esąs.

Man niekam jo nereikia,
Jo nieko neprašau,
Nors kartais gal ir keikiau
Jį kažkada seniau.

Tad kam reikėjo grįžti,
Kai atskaudėjo jau,
Iš tolimos jaunystės,
O gal iš dar toliau...