Buvau tik vėjo plaškoma vėjarodė.
Matydavau, kaip parėmus vytelėm skliautus
Rymodavai tarp viržių purpuriniais vakarais
Ir laukdavai, kol grįšiu dar lig saulės laidos.
O aš, nuslydus samanotu stogu,
Bėgdavau basom lig žaginių,
Tolyn tolyn Gervių Taku.
Pindavau iš paskutinių rugių vainikus
Ir nešdama ryto rasą plaukuos
Dėdavau tau ant skarotos galvos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): MatioMažeikiaiArnas
Sukurta: 2006-11-26 17:05:04
labai geras
Vartotojas (-a): Spot
Sukurta: 2006-11-26 16:55:40
turėtų būti blaškoma ;>