Ten, kur aš buvau,
Jau taip seniai sustojo laikas.
Ten, kur aš esu,
Liko tik duobė, į kurią krentu.

Surakintos rankos,
Prapuolantys žodžiai,
Trys paskutinės žvaigždės benorės,
Krito į tuščius delnus laimingų žmonių.

Rytuj prasidėjus,
Užmiega visos gyvos sielos.
Kabančiuos veidruodžiuos
Ant griūvančių sienų...

Ant stogo, kur lietaus nebuvo,
Neįmanomas krenta sniegas.
Čia niekas negrįžta -
Tik besparniai jausmai.