Kas galėtų?
Kas turi tiek valios, jėgų ir kantrybės,
Kad tarp puslapių knygos sudžiūvusią gėlę
Vėl kvepėt atgaivintų?
Nebylioji močiutės tarnystė?
Gal nuo rūpesčių kimstantis motinos balsas?
Nemačiau, kas įsiveržė gūsiais šaltais
Minkyt vienišo vaiko jausmų
Niuksais, sprigtais, patyčiom, nemeile.
Ten, tarp puslapių knygos,
Šalta išmintis užsidariusi liko.
Paimta paskaityt, ji papylė žiupsnelį spyglių.
Būta rožės...
Aš rinkčiaus lopšinę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2018-01-29 22:46:18
Puikiai, ypač pabaiga.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-01-29 20:22:07
Emocinis išgyvenimas, kurį sukelia gyvenimo tikrovė, poetės santykis su aplinka.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-01-29 16:21:44
Taip stipru ir prasminga. Net kvapą gniaužia...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-01-29 09:08:05
Pabaiga pritrenkianti. Labai ta vieta ryški, labai.