Spygliai
Kas galėtų?
Kas turi tiek valios, jėgų ir kantrybės,
Kad tarp puslapių knygos sudžiūvusią gėlę
Vėl kvepėt atgaivintų?
Nebylioji močiutės tarnystė?
Gal nuo rūpesčių kimstantis motinos balsas?
Nemačiau, kas įsiveržė gūsiais šaltais
Minkyt vienišo vaiko jausmų
Niuksais, sprigtais, patyčiom, nemeile.
Ten, tarp puslapių knygos,
Šalta išmintis užsidariusi liko.
Paimta paskaityt, ji papylė žiupsnelį spyglių.
Būta rožės...
Aš rinkčiaus lopšinę.