Santrauka:
net nežinau, kas čia... humoras? drama? manyčiau, tai tik papasakota vieno gyvenimo istorija... vieno iš daugelio...
Gimiau palaikėj šėtroj, kaimely prie Šiaulių...
gyvenimas šykštėjo man saulės spindulių.
buvau labai netikęs ir didelis kvailys,
ir sakė žmones tiesą, – degtinė pražudys.
alubariuos parduodavau savo jaunas dienas,
netgi tėvai kuždėjos, – jį velnias tesupras...
bet kartą, kai į „Aibę“ aš bambalio ėjau,
tą valkatą Sigutę prie kampo sutikau.
ji butelių atvilko priduoti du maišu...
mus akys susitiko – gal kad abiems sunku?
teveliams tariau, – likit tuščiuos namuos vieni,
juk, meilę susitikus, išeiti tuoj skubi.
su boba šia basčiausi po kaimus, po laukus,
bažnyčioj mudu mušė, nes rinkom skatikus.
paliko mane Siga – sušalo po tujom...
ir pajutau, kad stoviu rieškutėmis tuščiom.
----------------------------------------------------------
ir vienas aš kaip pirštas – girtuoklis bei vagis.
gyvenimas jau uzkalė kryžmai visas duris...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-01-29 19:47:02
Tai tragedija tų, kurie nesugebėjo savo gyvenimui įsikibti už ragų ir nenukristi. Paskutiniu aš jau nepastebiu stovinčių prie konteinerių. Prie kelis metus valytoja mūsų name rado konteinerinėje prie konteinerio mirusį benamį. Būna, kad išlipa iš tos duobės. Tačiau nepaprastai retai. Būtina pakeisti aplinką.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-01-29 11:46:52
gal net ne drama, o tragedija...gyvenimiška, bet šiurpi istorija