Gimiau palaikėj šėtroj, kaimely prie Šiaulių...
gyvenimas šykštėjo man saulės spindulių.
buvau labai netikęs ir didelis kvailys,
ir sakė žmones tiesą, – degtinė pražudys.
alubariuos parduodavau savo jaunas dienas,
netgi tėvai kuždėjos, – jį velnias tesupras...
bet kartą, kai į  „Aibę“ aš bambalio ėjau,
tą valkatą Sigutę prie kampo sutikau.
ji butelių atvilko priduoti du maišu...
mus akys susitiko – gal kad abiems sunku?
teveliams tariau, – likit tuščiuos namuos vieni,
juk, meilę susitikus, išeiti tuoj skubi.
su boba šia basčiausi po kaimus, po laukus,
bažnyčioj mudu mušė, nes rinkom skatikus.
paliko mane Siga – sušalo po tujom...
ir pajutau, kad stoviu rieškutėmis tuščiom.
----------------------------------------------------------
ir vienas aš kaip pirštas – girtuoklis  bei vagis.
gyvenimas jau uzkalė kryžmai visas duris...