Tu rinkais tarp aštrių ašmenų
Ir tarp trupinio duonos rinkais...
Ir todėl aš dabar gyvenu
Baltu beržu po tavo langais.
Ir todėl, kada vėjas ramus,
Stiklą lapai paliečia malda –
Tarsi glostytų mūsų namus,
Nors nebus jie tokiẽ niekada.
Niekad vartai daugiau nesivers
Tavo lūpom – jas delnas prispaus...
Bris nubris debesis virš Lėvens,
Virš jo dugno žvyruoto, rupaus.
O ant liepto sėdės mergina –
Tavo veidu ir tavo akim.
Kaip kadais – ji širdy bus viena,
Kaip kadaise – naktis leips tvanki.
Bet nedegs jau vanduo žvaigždele
Išsiilgusiems – ges troškulys...
Šieno kaugė tik kiemo gale
Dar kvepės... Ir kvepės, jeigu lis...
Nes lietus plaksis pieno puta –
Tokio šilto – birželio naktų...
Bet dabar jį man duoda kita.
Bet dabar jį kitam duodi tu.
Nors vis tiek prie tavęs gyvenu
Po langais baltu beržu, baltu....
...............................................................
Ir nukris ant šaltų akmenų
Pienės pūkas – kaltė nekaltų.
2018 m. sausio 21 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ruduo
Sukurta: 2018-01-26 01:18:49
Nuostabus eilėraštis, labai melodingas. Gal vėl bus nauja daina? Jūs tikras turtas šioje svetainėje, nors neaišku, ar per dieną joje apsilanko tiek skaitytojų, kiek Jūsų fb paskyroje? :) AČIŪ...nešuosi pirmą perlą į lobių skrynelę:)))
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-01-25 19:22:09
be galo jautru ir artima...priglausiu
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2018-01-25 15:15:55
Kiek daug jausmų sukėlė. Profesionalu, miela skaityti.