Tu rinkais tarp aštrių ašmenų
Ir tarp trupinio duonos rinkais...
Ir todėl aš dabar gyvenu
Baltu beržu po tavo langais.
 
Ir todėl, kada vėjas ramus,
Stiklą lapai paliečia malda –
Tarsi glostytų mūsų namus,
Nors nebus jie tokiẽ niekada.
 
Niekad vartai daugiau nesivers
Tavo lūpom – jas delnas prispaus...
Bris nubris debesis virš Lėvens,
Virš jo dugno žvyruoto, rupaus.
 
O ant liepto sėdės mergina –
Tavo veidu ir tavo akim.
Kaip kadais – ji širdy bus viena,
Kaip kadaise – naktis leips tvanki.
 
Bet nedegs jau vanduo žvaigždele
Išsiilgusiems – ges troškulys...
Šieno kaugė tik kiemo gale
Dar kvepės... Ir kvepės, jeigu lis...
 
Nes lietus plaksis pieno puta –
Tokio šilto – birželio naktų...
Bet dabar jį man duoda kita.
Bet dabar jį kitam duodi tu.
 
Nors vis tiek prie tavęs gyvenu
Po langais baltu beržu, baltu....
...............................................................
 
Ir nukris ant šaltų akmenų
Pienės pūkas – kaltė nekaltų.
 
2018 m. sausio 21 d.