Beprasmiška prašyti ir tikėt,
Kad sunkią širdį aplankytų paukštė,
Todėl ir prireikia kalbėt -
Kas ji, poezija?

O ji, širdis,
              dar moka patikėt -
Tai tirpsta žodyje,
Tai tildo graudulį,
Tai užsimiršus kelia vėl sparnus,
Kad danguje pavasario
        DAR
             BENT
                   KARTELĮ
                               SUPLASNOTŲ .

Ech, tegu bus
          kaip jau žinau-
Net vieversiai ant žemės miršta.
Tik gaila, kad nesužinosiu jau
Kas ji - poezija?

Ne meilės paukštė juk,
Jei graudulį, ar pyktį,
Ar susitaikymą su likimu,
Kaip vergė paklusni
Išsako taip
Lyg Dievo Žodį būtų išlesiojus.