Kartais suklumpam į pusnį,
Kartais kelius mums užpusto.
Kartais burnoj girgžda smėlis,
Rodos, tamsa tuoj prisėlins,
Tyliai atims visą ryžtą
Vėlei į šviesą sugrįžti...
Kartais jėgų nebetenkam,
Meilės tik trupinius renkam.
Kartais mums akys aptemsta,
Šviesą išmainom į tamsą.
Bet ir tamsa turi veidą,
Ji netikrumą išsklaido.
Liepia paleist savo valią
Ir atsiduot Visagaliui.
Jis – tas beribis, beveidis
Mus pagimdys ir palaidos.
Jis – tai šviesa ir malonė,
Mes Jo vaikai. Mes Jo žmonės!
Kartais suklumpam į pusnį
Tam, kad pagalbą atsiųstų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-01-24 21:35:45
Tikroviškos eilės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-01-24 08:49:10
Ir ne tik kartais...