Kartais suklumpam į pusnį, 
Kartais kelius mums užpusto.

Kartais burnoj girgžda smėlis, 
Rodos, tamsa tuoj prisėlins,

Tyliai atims visą ryžtą
Vėlei į šviesą sugrįžti...

Kartais jėgų nebetenkam,
Meilės tik trupinius renkam.

Kartais mums akys aptemsta,
Šviesą išmainom į tamsą.

Bet ir tamsa turi veidą, 
Ji netikrumą išsklaido.

Liepia paleist savo valią 
Ir atsiduot Visagaliui.

Jis – tas beribis, beveidis
Mus pagimdys ir palaidos.

Jis – tai šviesa ir malonė, 
Mes Jo vaikai. Mes Jo žmonės!

Kartais suklumpam į pusnį
Tam, kad pagalbą atsiųstų...