Šiandieną lauke elegantiškai sninga,
Ir sieloj akimirką tampa šviesu...
Esu kaip ta snaigė – balta ir laiminga,
Džiaugiuosi kaip vaikas, juokiuosi balsu...
Jaučiu palytėjimą švelnų ant skruostų,
Lyg bučinį pirmą, kurio taip geidžiu,
O snaigės man glosto akis, tarsi guostų,
Kodėl nesapnuoju sapnų aš saldžių...
Snieguota palaima pasklinda po kūną,
Baltumas – skaistus ir jaukus, ir ramus...
Ir slegiantys rūpesčiai tarsi nugriūna,
Laisva ir lengva sugrįžtu į namus...
Gelmė
2018-01-15 21:01:04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-01-16 22:24:18
švelnus snaigių bučinys pakelia nuotaiką, tai realu ir smagu...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-01-16 09:05:47
Romantiška nuotaika.