Galbūt jau apgedo mano vaizduoklis
dabar iškalbėt jis temoka sapnus.
Regimą reginį naktį vejuos vis
klaikas grasina - sudegins visus.
Turiu atsiimti sparnuojantį
debesį gintą į aukštį.
Išjausti troškimais alsuojantį
neleisti savęs jam nubausti.
Nerealybės saikas prisaikdina
nebūt per mažas nei per lėtas.
O viskas - amžinas troškimas
tikėt, mylėt ir kartais viltis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-11-25 15:25:17
trečiam posmely rimas susivėlė :) bet eilius toks žavutis