Santrauka:

(mūsų Vaciukas šiemet pasirinko Dievo Kūčių stalą... tikiu, kad sės už jo su savo Janute... mano tėveliams)

kaip pasiilgau amžinybėj tolstančios mamos,
jos kvapo, žingsnių, juoko tarsi krištolinio, 
lempelės, degančios nakty ligi aušros –
dar liko knygos puslapiai keli, jau galutiniai...

dabar prie Kūčių stalo vietos tiek laisvos –
dvi kėdės tuščios atminimais apkabina –
ant jos dalino tėtis kalėdaitį mums, ir visados
atrodė, kad taip bus lig kvėpsnio paskutinio...
  
aš taip ilgiuosi amžinybėj laukiančios mamos,
žinau – ji angelu saugiu visad šalia parimus...
                      --------------  
dabar ilgėsiuos abiejų – išėjo tyliai tėvas iš paskos,
sujungęs vėl, ką laikas buvo skaudžiai padalinęs...