Tarsi namus tu praradęs
Vakar į sielą grįžai.
Šypsos dangus –
Tavo metas,
Nes jaunaties per mažai,
Nes nenorėjai sustoti
Ties paskandinta žvaigžde.
Kam ežerai tau šlakuoti –
Greitai juos ledas uždengs?
Ir užpustys, ką skaudeno,
Raižė lig pat paširdžių̃...
Senas pasaulis, koks senas –
Atdūsį vėlei girdžiu...
Jį atkartoja palinkę
Plikakamieniai karklai –
Kartais būnì tu laimingas,
Kartais liūdėt privalai.
Kaip lapkritys, kad pabąla
Arba pažliunga lietum.
Bet tai – apgaulė,
Tai – melas.
Laikas dalijas, kad tu
Tarsi namus susiradęs
Grįžtum savin –
Koks buvai...
......................................................
Sukasi Grįžulo ratai –
Sulą jau siūlo klevai...
2017 m. lapkričio 5 d
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-12-22 19:03:33
kaip gražiai sukasi iki kitos sulos...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-12-22 09:43:08
Labai patiko:
Plikakamieniai karklai – :)
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-12-21 18:56:42
sūlą jau siūlo.. kariai }.. nusavam kieme..}
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-12-21 18:14:43
Sugrįžti į savo sielą, savastį - štai kur tikrasis grįžimas iš kelionės... Geros eilės, pagavūs žodžiai.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-21 12:59:05
Kartais reikia nustoti skubėti ir sugrįžti į save.