Tarsi namus tu praradęs
Vakar į sielą grįžai.
Šypsos dangus –
Tavo metas,
Nes jaunaties per mažai,
 
Nes nenorėjai sustoti
Ties paskandinta žvaigžde.
Kam ežerai tau šlakuoti –
Greitai juos ledas uždengs?
 
Ir užpustys, ką skaudeno,
Raižė lig pat paširdžių̃...
Senas pasaulis, koks senas –
Atdūsį vėlei girdžiu...
 
Jį atkartoja palinkę
Plikakamieniai karklai –
Kartais būnì tu laimingas,
Kartais liūdėt privalai.
 
Kaip lapkritys, kad pabąla
Arba pažliunga lietum.
Bet tai – apgaulė,
Tai – melas.
 
Laikas dalijas, kad tu
Tarsi namus susiradęs
Grįžtum savin –
Koks buvai...
......................................................
 
Sukasi Grįžulo ratai –
Sulą jau siūlo klevai...
 
2017 m. lapkričio 5 d