Pelenės pasaka

Salėj liejas viltinga valso muzika,
glostydama iš laimės sąlančią širdį.
Jos ranką atsargiai paleidau tik ką,
bet širdies plakimo svečiai negirdi.
 
Aidint dvylikai kurpaitę ji pameta –  
rytoj tegul ieško uolūs dvariškiai.  
Aršios damos man priekaištą meta:
Pelenę tu myli labai senoviškai.
 
Rytoj papuoštą baltuoju nuometu   
ją nešiu į menę – orus ir vyriškas.
Dabar žodį – menką monetą numetu,
bet ją pagriebia juokdarys miškas.
 
Langas Indausas

2017-12-17 12:20:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-12-17 15:59:34

toks viltingai indausiškas...super

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2017-12-17 14:20:05

Ak, tas miškas juokdarys -
Ką be aido jis darys?
Žodį triskart pakartos
...ir kurpaitę suieškos.
(o dvariškiai visai neuolūs,
jei kurpaitės ieškojo pasuolėj)