Dar kažką pasakyti galėtum
apie orą, paukščius ir medžius,
paukštis tyli, kad mums dar sopėtų,
medis stovi numetęs lapus.
Ir žiema savo eiseną lėtą
vėl iškeičia į vėtros žirgus,
ir ne sniegą mums neša, bet lietų,
maino šaltį į saulės grašius.
Tiek nedaug mums, rodos, reikėjo,
žiupsnio spindulio, saujos dangaus,
mums likimas audrų nešykštėjo
ir žaibais mus žegnojo dažniau.
Apie orą kalbėtis pradėjom,
po medžiu raibą strazdą radau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-18 09:42:27
Pirmas ir paskutinis stulpelis ypač patiko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-12-16 16:21:58
puikus sonetas, ypač žavios paskutinės eilutės...