Išbučiuosiu virpulį Tavo blakstienų,
jaudulį pulsuojančių smilkinių,
kvėpuodama švelnumu, glostysiu sidabrą plaukų,
gersiu spindesį Tavo akių, lūpų šaltiniuose skęsiu
„obuoliai... obuoliai“...
aistrą pridengsiu šypsenėle, šypsena...
drovumą pamiršus, Tavo vardą kartosiu
jauti? gyvenu laukimu...
„obuoliai... obuoliai“...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-12-13 00:12:19
Įdomiai čia...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-12-12 20:41:47
svaigiai, gaiviai...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-12 12:57:25
Matau didelį ilgesį artumos, kuris gal būt bus, kaip kalėdų stebūklas.