Išbučiuosiu virpulį Tavo blakstienų,
jaudulį pulsuojančių smilkinių,
kvėpuodama švelnumu, glostysiu sidabrą plaukų,
gersiu spindesį Tavo akių, lūpų šaltiniuose skęsiu
„obuoliai... obuoliai“...
aistrą pridengsiu šypsenėle, šypsena...
drovumą pamiršus, Tavo vardą kartosiu
jauti? gyvenu laukimu...
                                        „obuoliai... obuoliai“...