Santrauka:
Kiekvienas sugrįžimas į tėviškės sodžių sukelia šiltus jausmus. Užplūsta švelni prisiminimų banga mėnesienoje, tyliomis vasaros naktimis.
mėnulio atspindys bangelėm groja
tik vėjas ajerą sūpuoja basą
o mėnesėli
sidabrinis broli
apliejęs spindesiu tu beržo kasą
išglostyk ašarą ant riešo liauno
prilyk sidabro į akis nebyliai
pakol sparnu kregždutė skliautą pjauna
gražu žiūrėti
kaip žvaigždutėm lyja
žalsvoj šviesoj esu nuoga
o broli
po juodu debesiu nyku vėsu baisu
kol tavo dukros baltom fleitom groja
aplieki spindesiu
ir nusisuk
sidabro broli
naktimis atklydęs
paslėpęs ašarą tarp spindinčių delnų
toks dieviškas baltos nakties motyvas
ir aš
prilyta spindesio
einu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-01-25 11:08:30
Pakylėjančios eilės, puikus jausmas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-12-12 07:17:41
Priglausiu... užliejo gerumu. Nuostabus pajautimas.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-12-11 22:52:16
Nuoširdžiai švelnu... Tikrai apdainuojamas savas sodžius...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-12-11 18:55:56
Koks šiltas ir trapus gamtos pajautimas tėviškėje.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-12-11 14:06:04
Nuostabios eilės savo švelnumu...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-12-11 13:21:06
Be galo subtilu ...glaudžiu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-12-11 09:37:47
O, kokia šilta, lengva banga užliejo! Labai gražu. Pasiimu. Ačiū.