mėnulio atspindys bangelėm groja
tik vėjas ajerą sūpuoja basą
o mėnesėli
sidabrinis broli
apliejęs spindesiu tu beržo kasą
išglostyk ašarą ant riešo liauno
prilyk sidabro į akis nebyliai
pakol sparnu kregždutė skliautą pjauna
gražu žiūrėti
kaip žvaigždutėm lyja
 
žalsvoj šviesoj esu nuoga
o broli
po juodu debesiu nyku vėsu baisu
kol tavo dukros baltom fleitom groja
aplieki spindesiu
 
ir nusisuk
 
sidabro broli
naktimis atklydęs
paslėpęs ašarą tarp spindinčių delnų
toks dieviškas baltos nakties motyvas
 
ir aš
 
prilyta spindesio
 
einu