Menu, kaip vakaras žiūrėjo į akis,
į jūrą tyliai saulė brido,
tave tave šaukiau aš vis
per kiaurą naktį iki ryto.
Tik mėnuo žėrė man šviesas,
ir medžiai švelniai man kuždėjo,
žinojau, žvaigždės greit užges
ir glostys galvą sparnas vėjo.
Žinojau – saulė dangumi riedės,
vėl vakare ji bris į jūrą,
o man ir vėl pernakt budėt reikės,
kai akys skliauto iš aukštai sužiūra.
Žalia vilnis į krantą bėgs,
o tolumoj kaip paukštė burė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-12-09 20:46:23
Naktį budinčio(s) gydytojo(s) daina. Greičiausiai - Klaipėdos... (kažkodėl man taip susiskaitė, nepykit...)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-12-09 20:05:20
Grakščios man tos eilės. :) Grakščios, nesuklydau :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-12-09 15:02:25
Puikus sonetas. Priglausiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-12-08 19:40:13
Nuostabus, iš širdies sklindantis sonetas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-12-08 18:04:38
labai gražus sonetas...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-08 10:40:29
Ilgesiu persunktos ,mielos eilės.