Strazdas giesmininkas širdį man užbūrė,
Kvietė paviešėti į kitokią būtį,
Į kitokią rimtį, į naktis rugpjūčio,
Į birželio tylą, kai saulužė kyla,
Kai visi dar ilsis, kai pasaulis tyli.
Kvietė paklausyti to, kas nesigirdi,
Kvietė pamatyti to, kas nesimato,
kvietė palytėti to, ko nepaliesi.
Strazdas giesmininkas širdį man užbūrė,
Aš eilėm kalbėjau, aš eilėm tapau.
Jos man dvasią kėlė, jos mane ramino,
Aš norėjau skristi ir paukščiu pabūti,
Debesis paliesti sparno krašteliu.
Aš norėjau kilti vis aukščiau į gelmę,
Į bekraštę gelmę mėlyno dangaus.
Vis aukščiau į šviesą, į minčių pasaulį,
Kad pajausčiau blyksnį sielos atgaivos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-12-05 08:25:50
Žodžiai, parašyti su didele dvasios jėga ir menine įtaiga...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-12-04 23:56:52
Tautiškai taip. Gražu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-12-04 21:00:26
kaip jaukiai ir atvirai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-12-04 19:52:37
Kaip gera, kai dar yra kas užburia širdį ir pakviečia į kitokią būtį.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-12-04 17:03:45
Koks šviesus ir šiltas blyksnis, koks mielas strazdelis, tikras burtininkas. Ačiū autorei.♥ Pasigrožėjau.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-12-04 12:03:16
Atgaivos blyksniai nenuspėjami ir kokie jie bus? Ar tikroviški, ar iš fantazijų pasaulio?