Vijokliai vejasi nakty ant žilo sniego,
Sutemsta, vėlumoj nakties širdis nemiega.
Šešėlių baugiai apsupti pavargę medžiai
Ir balsas sutemų plyšy užkimęs vakar.
O vilko alkano balsu praplyšta vėjas,
Sustoja jis už pastatų pernakt skubėjęs.
Namely sodo pakrašty liepsna žvakelės
Ir nesibaigiantis, baugus naktinis kelias.
Bevardžiai paukščiai iš dausų palieka dangų,
Kažkas paklydęs pasibels į mūsų langą.
Budės danguj viena žvaigždė lig ankstaus ryto,
O žodžiai pasiliks širdy, šarma iškrito...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-04 12:12:01
Rudeniškai liūdnas.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-12-04 09:39:54
Tobuli žodžiai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-12-03 23:28:55
Naujai prabilot. Gerai, kad neužsisėdit ant vienos variacijos :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-12-03 13:53:24
Labai mielos eilės.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-12-03 12:17:25
Iš tikrųjų, dvi paskutinės eilutės - budinti žvaigždė...
Puikios eilės.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-12-03 09:31:42
gražus... dvasingas budėjimas
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-12-02 23:31:08
Puikiai, priglausiu
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2017-12-02 22:14:46
Miela.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2017-12-02 20:49:45
Jau tos paskutinės dvi eilutės.... Ačiū.