Vijokliai vejasi nakty ant žilo sniego,
Sutemsta, vėlumoj nakties širdis nemiega.
 
Šešėlių baugiai apsupti pavargę medžiai
Ir balsas sutemų plyšy užkimęs vakar.
 
O vilko alkano balsu praplyšta vėjas,
Sustoja jis už pastatų pernakt skubėjęs.
 
Namely sodo pakrašty liepsna žvakelės
Ir nesibaigiantis, baugus naktinis kelias.
 
Bevardžiai paukščiai iš dausų palieka dangų,
Kažkas paklydęs pasibels į mūsų langą.
 
Budės danguj viena žvaigždė lig ankstaus ryto,
O žodžiai pasiliks širdy, šarma iškrito...