Jei susitiksim netikėtai,
tik praeik pro šalį,
tarsi šešėlis –
šmėkštelk ir išnyk.
Kaip ir tada...
Ar pameni, skubėjai,
atsainiai mestelėjęs vėsų –
iki ryt...
Nebuvo ryt –
tik vakar vis kartojos,
tarsi užkeiktas sapnas
ryto pakrašty –
ten dviese mes,
kur buvo mūsų rojus,
tenai, kur sirpo viltys...
Tu nepyk,
jei drumzlinas akis nusuksiu
tave sutikus gatvėje darsyk –
tu speigu pralėkei
per mano lemtį,
užšaldęs lūpose
neištartą nė karto –
pasilik...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-12-01 20:34:56
C'est la vie!
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-12-01 18:53:15
skaudžiai gražu...be vilties...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-12-01 15:44:00
be galo jautru, išjausta, moteriška...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-01 14:49:01
Jaudinantis.