Jei susitiksim netikėtai,
tik praeik pro šalį,
tarsi šešėlis – 
šmėkštelk ir išnyk.
Kaip ir tada...
Ar pameni, skubėjai,
atsainiai mestelėjęs vėsų – iki ryt...
Nebuvo ryt –          
tik vakar vis kartojos,
tarsi užkeiktas sapnas
ryto pakrašty –
ten  dviese mes,
kur buvo mūsų rojus,
tenai, kur sirpo viltys...
Tu nepyk,
jei drumzlinas akis nusuksiu
tave sutikus gatvėje darsyk –
tu speigu pralėkei 
per mano lemtį,
užšaldęs lūpose
neištartą nė karto – pasilik...