Kai alkstančiai lijo

Ar atsimeni laiką, kai alkstančiai lijo
Ir žydėjo laukimo sode mums geltonos lelijos, 
O ant dyvino paukščio sparnų skrido dienos, 
Jas lydėjo užkimę sapnai ir spalva mėnesienos.
Viską, viską lig šiolei menu neišdrįsus ištarti—
Pasiimki tuos laiko sapnus tu į savo užantį.
Kai paliks tik nyki vienuma ir nuvytusios gėlės, 
Vėl sapnuosiu vaikystės sapnus ant mamos pagalvėlės.
Jausiu tylų laukimą, užakusią versmę,
Šoks plaštakės nūnai, tau laukimą pažersiu.
Paklausykim sykiu— atvirumo akimirkos senka, 
Aš ištiesiu tau vėl savo virpančią ranką, 
O pro lapkričio rūką šypsosis blausi mėnesiena, 
Lis lietus ir vijokliai raitysis akligatvio siena...
Vasara7

2017-11-30 15:53:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-12-01 09:38:40

Labai gražiai lijo.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2017-12-01 09:20:08

Puikumėlis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-11-30 22:06:19

Subtilios eilės. Malonu skaityti.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-11-30 17:55:58

Laukimas, prisiminimai ir jausmai vyrauja Jūsų lyrinėje paletėje...Puiki lyrika.