„Iš skausmų marinamos tautos
Su dejuojančia daina kaip kryžiumi ėjau
Aš sustodamas po kryžiumi, kuris tuojau
Mano vietoje ant žemės atsistos.“
1989. Jonas Juškaitis
* * *
Ir šiandien skausmų marinama tauta
Išsivaikšto, išsibarsto, lietumis išlyja
Svečiose šalyse. Ko tenai ieškojo, ar bežino kas –
Turtų ir šlovės, gal svetimų dievų? Deja, deja,
Ilgesio dienų gale namolio parvesti,
Gulasi po akmeniu, o ne po kryžium,
Sakę paskutinį žodį – grįžkit! Bet savų nesuprasti,
Nes gimtos kalbos vaikaičiai nebežino.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-30 21:55:28
Skaudūs žodžiai, liūdnos mintys.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2017-11-30 09:02:18
Kas tikėdamas nešė kryžių, to kaulai buvo verti pagarbos. O be tikėjimo ir siela sumenkusi, ir gentis pabirusi...Istoriniai procesai turi giluminius požymius kiekviename dalyvyje...Tik ar susimąstome apie tai? Gilus tekstas. Dėkui.