„Iš skausmų marinamos tautos
Su dejuojančia daina kaip kryžiumi ėjau
Aš sustodamas po kryžiumi, kuris tuojau
Mano vietoje ant žemės atsistos.“
 
1989.  Jonas Juškaitis
 
            *  *  *
 
Ir šiandien skausmų marinama tauta
Išsivaikšto, išsibarsto, lietumis išlyja
Svečiose šalyse. Ko tenai ieškojo, ar bežino kas –
Turtų ir šlovės, gal svetimų dievų? Deja, deja,
 
Ilgesio dienų gale namolio parvesti,
Gulasi po akmeniu, o ne po kryžium,
Sakę paskutinį žodį – grįžkit! Bet savų nesuprasti,
Nes gimtos kalbos vaikaičiai nebežino.