Čia nėra nei padėties, nei išeities –
tik plevena kosmoso toliuose gimę abstraktūs
neįminti ženklai Vis(at)os praeities,
kurių negaliu atrakinti, kai Dievas slepia raktus.
Čia teka nesulaikomi vandenys,
krenta rūgštūs ir kieti kaip akmenys obuoliai,
o krematoriumo kaminų plėnys
kyla į dangų besimeldžiant už mirusius uoliai,
Nes jie – Dievo kūriniai netobuli
amžinybėje, į kurią grįžtu tik sapnuose nakčia,
kurie dieną nuo visų be galo toli,
kurių nebuvo, nėra ir nebus laike, erdvėj ir čia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-11-18 15:48:48
Kažkiek poezijos yra (smigimas į pasąmonę ar dar kažką tolesnio), bet yra (ar man tik pasirodė daugiau nei įprastai) ir aprašymo (konstatavimo).
Sapnas, beje, daugelį poezijų gelbėja (į jį galima daug sudėti).
Ar sapnavimo dažnumas rodo kokią nors naują kokybę, irgi klausimas.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-11-15 11:23:48
Šiurpūs sapnai, jei tokie kasnakt - reikia kabinti sapnų gaudyklę ::))
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-15 09:45:23
jei taip ,tai reišlia visišką išnykimą amžiams, be menkiausios vilties.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-14 22:56:48
Originalios plataus diapazono eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-14 20:35:11
labai patiko šios eilės, dažniau talpinkite...