Santrauka:
Kūrinio mintis — atskleisti kitokį požiūrį į pasaulį ir žmogų, vartojant modernesnes, išskirtinę reikšmę turinčias sąvokas.
Gyvenk akimirką,
Kuri čia ir dabar.
Buvimas — man priminimai,
Kad kvėpuoju ne viena,
O kartu...
Neprisimink praeities,
Esame angelai, patiriantys visą laiko tėkmę per vieną akimirksnį,
Begaliniame laiko cikle — tūkstantį širdies dūžių girdėjau...
Imki ranką,
Parodysiu kelią,
Eiki su manimi,
Parodysiu, kad esame visagaliai,
Nes fizinė riba — neegzistuoja, jei tiki,
Nėra nieko gyvenimiško, ko negalima suprasti,
Ištiesi rankas ir įkvėpsi oro,
Peržengsi per save.
Gyvenimas — tai fraktalas, panašus į sudėtingą simfoniją,
Peržengiančią amžinybę.
Girdi jos muziką, kuri kartais atsibosta.
Jauti po kojomis girgždančią žemę,
Kartu girgžda būtybė — mumyse.
Atskalūnai, einantys per nenutrūkstančias begalybės gijas,
Aš matau.
Tai šventa geometrija.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-11-14 14:07:02
Skaičiau du kartus. Įdomus, todėl su kai kuriais teiginiais galima sutikti, abejoti, diskutuoti...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-14 11:26:32
Įdomus kurinys apimantis nedalomą visumą.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-14 06:58:35
Nepaprastai įdomus kūrinys.