Gyvenk akimirką,
Kuri čia ir dabar.
Buvimas — man priminimai,
Kad kvėpuoju ne viena,
O kartu...

Neprisimink praeities,
Esame angelai, patiriantys visą laiko tėkmę per vieną akimirksnį,
Begaliniame laiko cikle — tūkstantį širdies dūžių girdėjau...

Imki ranką,
Parodysiu kelią,
Eiki su manimi,
Parodysiu, kad esame visagaliai,
Nes fizinė riba — neegzistuoja, jei tiki,
Nėra nieko gyvenimiško, ko negalima suprasti,
Ištiesi rankas ir įkvėpsi oro,
Peržengsi per save.

Gyvenimas — tai fraktalas, panašus į sudėtingą simfoniją,
Peržengiančią amžinybę.
Girdi jos muziką, kuri kartais atsibosta.
Jauti po kojomis girgždančią žemę,
Kartu girgžda būtybė — mumyse.
Atskalūnai, einantys per nenutrūkstančias begalybės gijas,
Aš matau.

Tai šventa geometrija.