Kartais skauda ir savo, ir svetimą
Skausmą – bado dagiai krūtinę.
Naktyje stovim lyg pasimetėliai –
Kur Rytai ir saulė, nežinom...
Kartais ašarų upėm nematomom
Tvindom sielą, krantus apkabinę.
Kenčiam tyliai po kaulą narstomi,
Sopa kūną marškoj ašutinėj.
Kartais tyčia akmenis renkamės
Vietoj smėlio šviesios pakrantės.
Akimis būnam neregiui, rankomis
Ir drugiais – nuo šviesos apankam...
2017 m. lapkričio 5 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-11-10 17:05:56
Taip, skausmas aplanko ir pasisotinęs vėl iškeliauja, o tu lieki vienatvėje...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-11-10 15:01:27
Kartais tyčia, kartais - netyčia, bet vis tiek skauda...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-11-10 09:18:35
....taip viskas sava... AČIŪ
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2017-11-10 08:14:51
...skausmingas kalbėjimas, aštrus jausmas...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-09 16:08:12
tikrai skauda, puikios mintys ir žodžiai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-09 13:54:09
Pamąstymui elegiškos eilės.
Laimingas tas, kuris išvengia jam skirtos Golgotos.
.