Kartais skauda ir savo, ir svetimą
Skausmą – bado dagiai krūtinę.
Naktyje stovim lyg pasimetėliai –
Kur Rytai ir saulė, nežinom...
 
Kartais ašarų upėm nematomom
Tvindom sielą, krantus apkabinę.
Kenčiam tyliai po kaulą narstomi,
Sopa kūną marškoj ašutinėj.
 
Kartais tyčia akmenis renkamės
Vietoj smėlio šviesios pakrantės.
Akimis būnam neregiui, rankomis
Ir drugiais – nuo šviesos apankam...
 
2017 m. lapkričio  5 d.