Sakysit, nesąmonė,
Kad lapkritis juodas.
O aš savo kailiu žinau.
Jį lapkritis skaudžiai
man glostė.
Kančios juoda upe bridau.
Galvojau, paskęsiu.
Bet švietė mėnulis.
Tolumoj suspindėjo žvaigždė.
Atsistojus ant juodojo tako,
užsispyrusiai moku kentėt.
Tyloje nugrimztu ir atšoku.
Tamsa slegia pečius.
Bet vis ieškau pavasario juoko
pro nukritusius medžių lapus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-11-05 05:42:42
Tipinė lyrika. Bet pavadinimas, kaip ir mokslinio straipsnio. Nepykit, bet sakau ką matau. O eilės iš tiesų su mintim.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-04 21:05:39
Gyvenime būna įvairiai. Gali pajuosti bet kuris mėnuo, jeigu susidaro tam tinkamos sąlygos. Jums pasisekė, kad kailis per daug nenukentėjo.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-11-04 18:30:27
Stipri valia viską nugali. Gal būt mėnulis ir žvaigždė nušvietė Jums taką... Gyvenime visko nutinka...