Santrauka:
Šį eilėraštį skiriu Maironio 155-osioms gimimo metinėms paminėti, nes jis įkvėptas Maironio kūrybos.
Pasūpuoki, vilnie, man troškimų vainiką,
vėl nupintą iš sapno ir vėjo dainos,
man žuvėdros krantuos ilgesingai beklykaus
ir sugrįžti prie marių kas kartą vilios.
Tegu bangos užlies man audringą krūtinę,
kai ji veržias į tolius didi, nerami,
tegu širdį žalioji gelmė nugramzdina,
kai ją vėtroj lyg ugnį likimui neši.
Lai ji būna liepsna, žaibo blyksniui prilygus,
neužgesusi marių aršiam siautuly,
Vien tu, jūra, jos slaptį gilybėj palikus,
iš gelmių, kaip ir ji, savo auksą beri.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-06 23:28:23
Labai gražus mostas, kai prisimenami Didieji Poetai - lietuvių tautos atgimimo šaukliai.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-11-06 13:40:27
Graži lyrika. juo labiau, kad ji skirta Maironiui.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-11-06 08:55:37
padvelkė kažkuo amžinu....žavios eilės
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-11-05 05:44:55
Gražu. Didinga. Maironiškai Maironiui :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-04 17:42:00
tikrai maironiškai...puiku
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2017-11-04 14:09:26
...jausmingai, Maironiškai...