Santrauka:
Kaip visi - kalti kartais, nes susispraudę, bet tikimės, kad mums bus kitaip - oi kaip sunku tapt pačiam kitokiam.
Įsispraudei suglumęs tarp tūkstančio jau įsispraudusių
Supykai ant tylos, nes tikėjaisi griausmo staigaus
O žinojai iškart, kad išgersi gelsvėjančio liūdesio
Ir visi šį sudrėkusį rudenį jo paragaus
Na ir kas, kad nukandai truputį paniekinto obuolio
Ir prie kelio dangaus atleidimo vienuolės tau mels
Jokio šanso juk nebepasiūlė ir net nepaskolino
Tiktai mirtį gražiausią apglėbus kamieną obels
Nesustok, kai to prašo išdilusios panerio lygumos
Nebegrįžk, kai per kilimą geismas sugrįžti šiugždens
Eik tolyn ir tolyn pas neatrastą niekieno mylimą
Juk nereikia sutilpti į skaidrę ne savo rudens
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-11-23 16:02:50
P. S.
Neseniai buvo iškilę keblumų tarp moderatorės ir manęs. Turętų būti aiški visiems šio komentaro kilmė :PPP
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-11-23 15:57:37
Nebūsiu šįsyk išprovokuota ir nesuteiksiu Ezmei malonumą polemizuoti, nors, be abejonės, kontraargumentų turių daug:)
Kas trokšta rautis - tesirauna. Būčiau jauna -ginčyčiausi.
Na ne -na nejoks rasicizmas-čia nepriešdėlis, o jaustukas.
O iš prozos srities -juokingas pasakymas.
Kas blogai -liepiamoji nuosaka? Man labai įtaigu ir patinka.
Tokiu atveju beveik visa lyrika -pageidavimų koncertas - norai, viltys, troškimai,meilė,aliuzijos ir iliuzijos ir tt. Tuo gyvename. Taip. Šis apie mano slaptą nuodėmingą meilės ryšį:DDD ( bus prieteksas papliaukšt: P )
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-11-22 22:43:02
sakiau, kad kažkas anapus sapno tavo eilių nuplagijavo...neprisimenu tik koks ten buvo rašykėlis, pažėk pati.