Tai ruduo rašo laiškus ant krentančių lapų,
Tai lietus girdo grūdą – šis ruošiasi dygti.
Tai širdis nuolat budi ir nieko nesako,
Ji tik jaučia, tik jaučia – tai turi įvykti...
Tai naktis meiliai žemei žvaigždynais pražysta,
Tai tyla sielai atveria dvasios buveinę.
Ir tenai, kur senatvei paklūsta jaunystė –
Visos kryptys, keliai, visos srovės sueina
Ir užgimsta širdy nuolankumo palaima...
/Laima Petronienė / 2017-11-01
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-02 19:59:58
puikūs rudens laiškai
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-02 11:17:59
Viltingas mielas laiškas.