Senatvei

Bandau aš nuvaryti darganas,
Kurios, žinau, ateisiančios.
Aš jau iš anksto jas jaučiu.
Girdžiu senolių aimanas
Į rudenį vėlyvą einančių.
Prikaustytų prie lovos,
Keliaujančių į nebūtį,
Dar viltį turinčius,
Prislėgtus, raudančius,
Išvargusius, ramiai užmigusius.
Matau jų išvagotus veidus 
Ir plaukus,
Tarsi obelys pražydusius.
Matau jų sunkią naštą,
Jaučiu, kaip mes visi ten einam.
Sunkėja žingsniai, kelio atkarpa trumpėja,
Vis trumpėja ir baigiasi.
Audronaša

2017-10-31 07:56:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-11-01 18:02:49

Yra pradžia, yra pabaiga, o sunkiausias etapas - kaip pabaigti oriai...

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2017-10-31 16:12:24

toks apie nieką
surinkta šablonų ir klišių į vieną vietą
o ką norėta pasakyti taip ir neaišku
senatvės graži ar baisi?
o gal greičiau tegu viskas baigiasi?

tik bandymas iki poezijos toloka

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2017-10-31 11:26:39

Na, senatvė tikrai ateis... ir praeis...Vieno pabaiga yra kito pradžia. Tad ir valio.