Tu gyvenai, gyvensi, gyveni...
Galbūt gyvenimas –
Platus, be kranto ir banguotas
Privers stipriau suspausti rankose vilčių ąsotį,
Nors pats neskęsi jūros vandeny.
O gal tos jūros nė nebus.
Ramu
Užutėky, kuriam įbridęs lig juosmens ar kaklo...
Tačiau tą sykį priešais veidrodį išliksi aklas
Savu neliečiamu pakilimu.
Klysti.
Menkiausias vėjas sūkurys
Užlies akis –
Esi per porą sprindžių nuo paviršiaus.
Net saulės raibuliavimas atrodys tarsi linčas,
Nelyg ugnis, kuri tuoj pat praris.
Tikrai negrūdins tai, veikiau nubaus.
Suradęs seklumą išbrisi.
Pats save įgnybęs
Pajusi, kad ne tu...
Nors ir išsaugojai gyvybę –
Esi iliuzija ano žmogaus.
......................................................................................
Tu gyvenai, gyvensi, gyveni
Ramiam ar neramiam,
Bet savo vandeny...
2017 m. spalio 17 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-10-23 17:46:19
Kas užutėky, kas prieš srovę, bet savo vandeny...
Bet visad miela „pabraidyt“ jūsų lyrikoj... Ačiū.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2017-10-22 21:11:32
Ką gi, o man tik skaityti ir mokytis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-22 13:49:46
labai patiko eiliavimas, o prasmė, kaip visose jūsų eilėse gili, yra erdvės pamąstymams...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-10-22 11:41:40
Privertei pamąstyti... Gilu. ;)
Kaip tik naktį sapnavau skaidraus vandes upelį, čiurlenantį per akmeni,.. :)
Turbūt lietingas ruduo įkvėpė kūrybai?
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-10-22 10:29:03
kiekvienas turime savo jūrą...ir lietų...ir paklydimų...Jūsų eilėraštis skatina juos pajausti
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-10-22 10:01:37
Vanduo - tai, kas gyva, aktualu lietuvio pasaulėvokai, kiekvienas savaip jį reflektuoja, įprasmina - eilėraštis puikus...
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-10-22 09:49:27
Aliuzija iki kelių !}